Adomas Stančikas. Kai susijungia vaidyba ir muzika

stancikasKai susijungia vaidyba ir muzika

Adomas Stančikas plačiajai visuomenei žinomas kaip Klaipėdoje susikūrusios grupės „Flaer“ vokalistas, Emilio Vėlyvio, Algimanto Puipos ir kitų kūrėjų filmų aktorius. Tačiau šį charizmatišką atlikėją galima apibūdinti ne tik kaip aktorių ir muzikantą, bet ir režisierių, dalininką, rašytoją, poetą ir net socialinį darbuotoją.

„Į aktorystę telpa labai daug, – pasakoja A. Stančikas. – O jei dar baigei režisūrą gali būti kone viskuo.“ Daug veiklų suderinantis atlikėjas muzikiniame projekte „Šiauliai gyvai“ pademonstravo, kad aktorystė ir muzika puikiai papildo viena kitą.

Nuo birbynės iki gitaros

„Kiek save prisimenu nuo pat mažens norėjau groti gitara: stovėdavau su rakete prieš veidrodį ir būdavo labai gerai – maniau, kad esu rimtas muzikantas“, – su šypsena vaikystę prisimena A. Stančikas. Radviliškyje gimęs ir augęs atlikėjas, tėvų paskatintas, vietinėje muzikos mokykloje baigė birbynės specialybę, kaip pats sako – palavino klausą. Devintoje klasėje tėvas išpildė sūnaus svajonę ir nupirko gitarą, kuria groti atlikėjas išmoko pats. Neilgai trukus kartu su kitais radviliškiečiais A. Stančikas susibūrė į grupę „Ciklopai“, su kuria aktyviai pasirodydavo koncertuose.

Dešimtoje klasėje A. Stančiką pastebėjo lietuvių kalbos mokytoja Genovaitė Bagdonienė ir pradėjo jį ruošti skaitovų konkursams. Todėl atėjus laikui apsispręsti, ką studijuoti, vyras nedvejojo – savo ateitį norėjo sieti su aktoryste. O ir kaip teigia pats atlikėjas: „muzika aktorystei nemaišo, priešingai, šios veiklos papildo viena kitą“. Įstojęs į Klaipėdos universitetą A. Stančikas krimto teatro režisieriaus specialybės mokslus, tačiau muzikos nepamiršo, kartu su Remigijumi Motiejausku įkūrė duetą „Coty“.

Ilgiausiai užsitęsęs muzikinis projektas – grupė „Flaer“

2005-aisiais Adomui Stančikui kartu su Michailu Denisenko ir Igoriu Vasiliausku kilo idėja sukurti naują grupę. Taip gimė „Flaer“, surengusi ne vieną koncertą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Du kartus grupė dalyvavo nacionalinės atrankos į „Euroviziją“ konkurse, o antrąjį kartą pateko į pusfinalį. Ne vienerius metus gyvavęs kolektyvas kurį laiką buvo nutraukusi savo veiklą. „Keitėsi daug narių ir tai galėjo turėti neigiamą įtaką“, – svarstė grupės vokalistas. Tačiau visų „Flaer“ gerbėjų džiaugsmui tyla ilgai nesitęsė ir grupė atgimė, pateikdama naujų kūrinių savo klausytojams.

Dažniausiai tenka vaidinti blogiuką

„Po studijų svečiavausi Vilniuje ir užėjau į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją paieškoti informacijos apie magistro studijas ir atradau skelbimą, kad lietuviškam filmui reikalingi aktoriai. Paskambinau“, – kaip dabar prisimena A. Stančikas. Lemtingas skambutis suteikė naują veiklą – išbandyti save kine. „Tu tas, kurio man reikia“, – tąkart ištarė režisierius Emilis Vėlyvis.

Atitikęs ieškomo žmogaus tipažą A. Stančikas suvaidino trijuose E. Vėlyvio filmuose „Matvaju“, „Mazgas“ ir „Zero“. Vėliau Algimanto Puipos režisuotame filme „Nuodėmės užkalbėjimas“ vyras įkūnijo prievartautoją, italo režisuotame filme „Karas ir taika“ tapo valstiečiu. Vėliau pasirodė kiti filmai, tačiau A. Stančiko vaidmuo juose mažai keitėsi – visur teko vaizduoti neigiamą personažą.

Tačiau nors dauguma A. Stančiko įkūnytų veikėjų yra blogiukai, aktorius teigia, kad vargu ar realybėje galėtų padaryti ką blogo: „vaidinti lengviau, nei iš tiesų padaryti, kai nusiimu aktoriaus kaukę esu šeimos žmogus, kuris grįžta į namus ir dainuoja vaikam daineles“.

Žvelgti į pasaulį stengiasi paprasčiau

Grupės „Flaer“ vokalistas atskleidžia, kad jam nesvetimas darbas ir socialinėje sferoje, konkrečiau – su benamiais žmonėmis. Patogus darbo grafikas leidžia užsiimti ir menais.

Daug veiklų suderinantis aktorius teigia, kad visada yra atviras įvairiems pasiūlymams, kurie susiję su menu ar kūryba, todėl noriai sudalyvavo projekte „Šiauliai gyvai“.

Prie kamerų pratusiam aktoriui gyvas filmavimas ne naujiena, tačiau žiūrėti į save ekrane yra labai sunku. „Prisimenu pirmąsias savo premjeras, kurias sunku stebėti, nes visada gali atrasti prie ko prisikabinti, – prisimena A. Stančikas. – Tačiau nieko nėra veltui ir kiekvienas padarytas žingsnis ankščiau ar vėliau kažkur nuveda.“

Šiaulių pėsčiųjų bulvare sudainuoti savo kūrybos dainą „Morčius“ A. Stančikas pasirinko ne atsitiktinai. „Šis kūrinys iš dalies atskleidžia mano, kaip muzikanto, idėją, kad į pasaulį reikia žiūrėti pro lengvumo prizmę, nes ir taip aplink pilna skausmo, jautrumo“, – kalba atlikėjas, pabrėždamas, kad dažniausiai jis pats nesistengia dainuoti labai rimtai, todėl ir Šiauliuose nesinorėjo dainuoti nieko liūdno.

Stančikas neslepia, kad gatvėje dainuoti teko ne kartą, o pasirodymo metu visada norisi parodyti emociją. „Turiu lankstų veidą, kuris leidžia kažką parodyti, tad atliekant muzikinį kūrinį ir veidas dirba savo darbą. Maža to, tekstas diktuoja jo pateikimą ir veido mimikas“, – pasakoja atlikėjas.

Jolita Kirkilaitė

A. Stančiko dainos „Morčius“ video-įrašas čia

536986_676561489050043_423560773_n 1395336_676561192383406_505167637_n 1459965_676561245716734_1736636182_n 1465364_676561232383402_395741695_nDaugiau apie projektą dar viename straipsnyje čia

 

 

 

 

 

Įrašas paskelbtas temoje Muzika Šiauliams, Šiaulių rokas. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *