Festivalio „Saulės žiedas“ didžiojo prizo laimėtojai patys sau siuva kostiumus

VII-ajame tarptautiniame folkloro konkurse-festivalyje „Saulės žiedas“ triumfavęs folkloro ansamblis „Grupo Etnográfico de Areosa“ iš Portugalijos publikos dėmesį prikaustė ne tik savo džiaugsmingais tradiciniais šokiais, muzika, pozityvumu, bet ir itin puošniais tautiniais kostiumais.

Pasak kolektyvo narės Mafaldos Silva Regos, sudėtingais raštais ir margaspalviais nėriniais siuvinėti kostiumai yra XIX– ojo amžiaus pabaigos Viana do Kastelo vietovės autentiški rūbai. Kurį laiką būtent toks tradicinis apdaras buvo visos Portugalijos simbolis.

Ansamblio narės kostiumus siuvosi pačios

Portugalų tautiniai kostiumai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kone vienodi, bet iš tiesų juose netrūksta skirtingų detalių, kurių ypatybės priklauso nuo jį siuvusios moters sugebėjimų ir turtinės padėties. Visas kostiumo dalis nuo pirmo iki paskutinio siūlelio moterys pasigamindavo pačios. Sijonai dažniausiai būdavo siuvami iš raudono, namuose staklėmis austo audinio, jų apačios gausiai siuvinėtos. Turtingesnės portugalės sijonus puošdavo pirktais karoliukais, ties juosmeniu siuvinėjo karališkus ženklus. Įspūdingai atrodo ir prie sijonų nešiojamos pakabinamos kišenėlės. Jos taip pat dažniausiai gausiai puošiamos karoliukais, ant jų išsiuvinėtas užrašas „amor“ (liet. meilė). Be to, M. S. Rego atkreipia dėmesį, kad kišenėlė yra širdelės formos.

Portugalių kostiumai yra papuošti ir auksiniais papuošalais. Kadaise šio regiono moterys puošdavosi brangiais papuošalais – taip jos tarsi apsidrausdavo – šeimai pritrūkus pinigų, jos visada galėjo papuošalus parduoti. Viana do Kastelo tapus miestu, pradėti nešioti auksiniai, taip vadinami, Karalienės auskarai.

Tik skarų portugalės pačios nesisiūdavo. Pasak M. S. Rego, tikėtina, kad tokių puošmenų, dabar dabinančių ansamblio dalyvių galvas, pečius ir krūtines, XIX-ame amžiuje iš užjūrio moterims parveždavo jų vyrai.

Turbūt, festivalyje nebuvo nei vieno žiūrovo, kurio nesužavėjo portugalų gebėjimas šokti avint įsispiriamus batelius. Šokant girdimas garsas, panašus į kastanječių skambesį. Šokti avint tokiais bateliais – meistriškumas, reikalaujantis ilgo ir sunkaus pasiruošimo.

Viana do Kastelo mieste tautinis kostiumas itin populiarus ir vis daugėja norinčių turėti asmeninius tradicinius drabužius. M. S. Rego sako, kad kolektyvo „Grupo Etnográfico de Areosa“ dalyviai naujus narius moko ne tik šokti ar dainuoti, bet ir siuvinėti, savo rankomis pasigaminti įvairias tautinio kostiumo detales.

„Saulės žiedas“ portugalams – kupinas malonių siurprizų

Didžiojo „Saulės žiedo“ prizo laimėtojams šiame festivalyje sėkmė nusišypsojo net tris kartus. Liepos 3 d. vykusiame pirmąjame konkurso etape kolektyvas buvo pripažints geriausia instrumentinės muzikos grupe, o liepos 4 d. antrojo etapo metu užėmė pirmąją vietą tradicinių folkloro šokėjų grupių kategorijoje. Ansamblio dalyvė Marisa Parente sako, jog šio apdovanojimo jie visiškai nesitikėjo ir pergalę sutiko džiaugsmo ašaromis. Kolektyvo dalyvius nustebino itin šilta šiauliečių ir festivalio svečių reakcija į portugalų pasirodymus – Šiaulių Katedroje atlikę jausmingą fado, muzikantai pelnė publikos ovacijas. „Grupo Etnográfico de Areosa“ nariai mėgavosi Šiaulių miestu ir džiaugėsi galimybe liepos 1-6 dienomis dalyvauti festivalyje.

Damilė Martinaitytė

Nuotraukos: Sigitas Mikutis ir Violeta Ramanauskienė

 

Įrašas paskelbtas temoje Įdomybės, Muzika Šiauliams. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *